Tai vaisingumo, naujų augimo, gyvūnų ir vabzdžių gimimo laikas. Saulė pamažu bunda išnaudoti visą savo potencialą. Saulės Dievas ir jauna mergelė Deivė dabar yra susituokę, todėl pastojimas neišvengiamas. Kai ji pagimdys, ji taps puikia mama. Taip pat laikas pradėti gerbti savo pavasario ir vaisingumo dievybes, kurių pagrindinė yra germanų anglosaksų deivė Ostara, kurios vardu pavadintas šabas. Ji pažadina žemę savo galinga energija ir aplinkui kuria vaisingumą, augimą ir atsinaujinimą.
Pirmiausia ragana išnešė laukan dovanotą dendrobį ir padėjo saulės apšviestoje vietoje ant išorinės trobelės palangės. Tuomet Asterija apžiūrėjo savo darželį ir ėmėsi šluoti grindis trobelėje. Šiandien reikėjo atsinaujinti ir išsivalyti. Tik baigus valyti trobelę pasirodė Liliana. Jos pintinėje buvo dar viena orchidėja. Tai buvo nedideliais violetiniais žiedeliais žydintis Phalaenopsis pulcherrima[1]. Liliana jau iš tolo šypsojosi ir įteikusi orchidėją Asterijai jautėsi itin laiminga. Ragana padėjo falenopsį šalia dendrobio ant palangės ir leido jiems mėgautis tropine šiluma.
Na, o Liliana ir Asterija įėjo į trobelės vidų. Pirmiausia Asterija norėjo papuošti savo altorių. Šiandien jos suknelė buvo pastelinės žalios spalvos, bet kukli. Liliana buvo visai kitas dalykas: ji dėvėjo melsvo brokato suknią, kurios rankogaliai baigėsi nėriniais, o ant kaklo kabojo žalio smaragdo pakabukas. Asterija padavė Lilianai pluoštą kaspinėlių ir parodė kaip juos reikia priraišioti ant vazoje pamerktų karklo šakelių. Liliana sparčiai darbavosi. Netrukus karklo šakelės mirgėjo žaliais, violetiniais ir geltonais kaspinėliais. Asterija uždegė tokios pačios spalvos žvakes. Liliana neišsigando kai tai Asterija tą padarė mintimis, o ne degtuku.
Tuomet laukė pats įdomumas: margučių dažymas, nes kiaušiniai simbolizuoja vaisingumą ir gimimą – dėl to Ostaros metu jie buvo dažomi. Asterija turėjo šviežių žolelių išgauti atitinkamas spalvas. Jau prieš kelias dienas buvo turguje nusipirkusi baltų vištų kiaušinių. Tad ištraukė puodą su jais iš po lovos ir padėjo ant stalo. Dangaus mėlynumo spalvai išgauti ragana turėjo mėlynojo kopūsto galvą. Ryškiai mėlynai spalvai - miško mėlynių. Sodriai raudonai spalvai išgauti - raudonojo svogūno lukštų. Geltonai spalvai buvo parsinešusi ciberžolės iš Hesperijos. Norint išgauti levandų spalvą Asterija įsigijo kinrožių arbatos. Dėl žalios spalvos daug nesuko galvos, nes jos darželyje augo špinatai.
Taip merginos dažė kiaušinius. Buvo labai smagu kaisti vandenį ir žiūrėti kaip kiaušinio lukštai nusidažo norima spalva. Liliana to niekada nebuvo dariusi savo namuose. Tad buvo sužavėta lyg vaikas pamatęs stebuklą. Tai kiaušiniai buvo nudažyti ir atvėsę abi merginos išėjo laukan su ridenti. Asterija turėjo medinį lovelį. Iš akmenukų padarė pakilimą ir padėjo ant jo lovelį. Tuomet abi rideno kiaušinius ir žiūrėjo, kurios pirmas suduš. Laimėjo žinoma Liliana. Na, o po žaidimo juos suvalgė.
Po to abi pasiklojo pledus ant žemės ir susėdo daryti burtų. Asterija mokė Lilianą kerėti. Juk kiekviena moteris yra ragana, tiesiog reikia atskleisti savo galias. Abi kalbėjosi ir juokėsi lyg būtų pažįstamos visą amžinybę. Tik pradėjus saulei leistis Liliana išsiruošė namo.
- Jei nori... gali ateiti rytoj. – nedrąsiai tarė Asterija.
- Tikrai? – nudžiugo Liliana. – Tuomet užsuksiu būtinai. Tavo vaistai man labai padėjo. Nejaučiu jokio skausmo!
- Džiaugiuosi, kad galėjau padėti. Pagalba žmonėms – mano darbas.
Liliana atsisveikino ir pasiėmusi pintinę išėjo miško takeliu. O Asterija užsidarė trobelėje. Ji jautėsi laiminga. Niekada per daug nebendravo su žmonėmis, bet Liliana buvo kažkas tokio. Su buvo lengva bendrauti, ji nebijojo jos kaip kiti žmonės ir abi rado bendrą kalbą. O svarbiausia ji iš tikrųjų norėjo ją pamatyti dar kartą. Asterija taip užsisvajojo, kad pamiršo savo gėles lauke. Ji išėjo į lauką ir paėmė abi orchidėjas, įnešė į vidų ir padėjo ant palangės. Tokių dovanų niekas jai neatnešdavo. Dažniausiai tai būdavo pinigai, maistas rūbai, bet niekada orchidėjos. Liliana kažką turėjo, kas traukė Asteriją prie jos. Bet prisirišti prie kito žmogaus ji netroško. Po to kai tėvas paliko jas su mama kai Asterija buvo vos penkių metukų, ji ėmė nepasitikėti žmonėmis. Mama mokė ją jiems padėti, bet pati Asterija per daug bendrauti su jais netroško. Tačiau štai atsirado Liliana. Nuoširdi, draugiška, supratinga ir svarbiausia linksma mergina. Asterija draugių niekada neturėjo. Jos draugai visada buvo gyvūnai ir žinoma – mama. Dirbant tokį amatą draugų neįmanoma išlaikyti. O meilė? Ji tikėjo, kad yra viską nugalinti meilė, bet netikėjo, jog ji jai skirta. Vyrai jos nedomino. Jie niekada čia neateidavo ir gatvėse jos vengdavo.
Asterija atsigulė į lovą gerokai po vidurnakčio. Jautėsi pavargusi ir mieguista. Jos minčių neapleido Liliana. Net užmigusi sapnavo ją apsuptą orchidėjų ir kitų gėlių. Sapnas buvo gražus ir spalvingas dėl to Asterija ryte nubudo žvali. Tačiau jautė keistą malonų maudimą tarp kojų. Jai norėjosi rangytis lovoje, nes suspaudus šlaunis malonumas tik padidėdavo. Tokių keistų pojūčių dar nebuvo niekada patyrusi. Prisiminusi sapną nusprendė jį užrašyti savo knygoje, kad nepamirštų. Aprašė ir pojūčius atsibudus. Tas keistas maudimas praėjo, bet nedingo jai iš minčių.
Susidėliojusi mintis ir nusiraminusi nusprendė eiti į turgų. Juk turėjo pinigų, kuriuos davė Liliana. Ji norėjo nusipirkti prieskonių, kiaušinių ir gal naują suknelę. Keista, kad staiga panoro atrodyti gražiai. Niekada į savo išvaizdą nekreipė per daug dėmesio. Bet praleidusi laiką su Liliana kažkodėl panoro tapti panaši į ją.
Asterija susipynė savo ilgus plaukus į kasą, užsirišo margaspalvę skarelę ant galvos, kad apsisaugotų nuo karščio ir apsivilko nenešiotą suknelę. Šafranė ją palydėjo iki durų miauksėdama.
- Gerai, gerai, parnešiu kelias žuvis. – nusijuokė Asterija. – Greitai grįšiu. Neliūdėk.
Šafranė vėl sumiauksėjo lyg pritardama. Asterija uždarė trobelės duris ir pasiėmė pintinę kuri stovėjo lauke ant suoliuko nuo vakar dienos. Jame vis dar buvo keli margučiai. Tad pagalvojo, jog galės nunešti Hesperijai dovanų, nes į turgų eis pro jos krautuvėlę. Ragana apžvelgė savo darželį, viskas jau žydėjo, augalai stiebėsi į dangų gaudydami kiekvieną saulės blyksnį pro kiparisų šakas. Ir Asterija paliko namus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą