- Ką visa tai reiškia, Liliana? – ji paklausė.
- Nežinau. – atsakė Liliana. – Bet jaučiuosi laiminga, kad turi tave. Ir noriu čia praleisti kiek įmanoma daugiau laiko.
- Tuomet esi visada čia laukiama. – nusišypsojo Asterija ir pakvietė ją į vidų.
Merginos susėdo prie stalo ir Asterija pagamino šalavijų arbatos. Atsigėrusios malonaus skonio arbatos ėmė kalbėtis. Asterija prisiminė, ką patyrė prie tvenkinio ir nusprendė nusivesti ten Lilianą. Ta vieta turėjo kažkokios magijos ir žavesio.
- Norėtum nueiti prie tvenkinio, kur maudausi? – tiesiai šviesiai paklausė Asterija.
- Žinoma! – sušuko Liliana ir atsistojo. – O ką ten veiksime?
- Bus matyti.
Asterija paėmė pintinę ir į ją įdėjo kelis obuolius, turėjo dar bandelių su cinamonu ir rado net butelį raudono vyno, kurį kartais naudodavo burtams. Dar paėmė pleduką ir išėjo. Abi paliko trobelę ir ėjo link tvenkinio. Aplink ošė kiparisai, švietė saulė, čiulbėjo paukščiai. Diena buvo tinkama iškylai.
Tvenkinys pasitiko merginas savo tyvuliuojančiu vandeniu, kuris švytėjo saulės šviesoje. Jos pasitiesė pleduką ant žolės šalia tvenkinio ir išdėliojo maistą. Gaila Asterija pamiršo taures vynui, tad abi atsigėrė vyno tiesiog iš butelio ir godžiai suvalgė bandeles, kurios buvo tokios minkštutės ir saldžios.
- Nenorėtum išsimaudyti? – nedrąsiai paklausė Asterija.
- Kad neturiu maudymuisi skirtos suknelės... – nuliūdo Liliana.
- Ne bėda. Čia niekas niekada nevaikšto. Rūbai nebūtini. Gamta yra visų namai ir čia gali būti nuoga.
Liliana nuraudo. Ji dar niekada nebuvo maudžiusis nuoga viešoje vietoje. Nors gerai pagalvojus čia nieko daugiau nebuvo išskyrus Asteriją. Liliana atsistojo ir ėmė raišiotis korseto dirželius. Asterija atsistojo ir nusprendė jai padėti. Buvo tikras vargas juos visus atrišti ir tik po kiek laiko jos sugebėjo išlaisvinti Lilianą iš tų pančių. Tuomet Liliana nuraudusi nusivilko savo marškinius ir nusimovė apatines kelnes. Liko stovėti nuoga prieš Asteriją ir jautė kaip širdis ėmė smarkiai daužytis ir kaisti vietelė tarp kojų. Asterija greitai išsilaisvino iš savo suknelės, nes niekada nenešiodavo korsetų ir tik nusimovė apatines kelnes. Pasileido bėgte į tvenkinį parodydama Lilianai ją sekti. Liliana nedrąsiai įbrido į vandenį, kuris buvo maloniai šiltas. Brido vis giliau ir giliau kol priėjo prie Asterijos. Pastaroji šypsojosi ir buvo jau giliai vandenyje, visas jos kūnas buvo paslėptas vandens.
Liliana nedrąsiai palietė jos plaukus. Įvyko tikra magija, nes Asterija padarė tą patį. Ištraukė Lilianos plaukus laikiusius segtukus ir jos banguoti rudi plaukai pasileido iki pat vandens paviršiaus. Asterija nedrąsiai rankomis palietė jos pečius ir nuslydo jomis ant Lilianos krūtų. Liliana atsiduso bet nesipriešino. Ji troško to, ką Asterija darė. Pirštai palietę spenelius juos patrynė ir Liliana nuvirpėjo. Tai buvo nuostabus jausmas, kurio niekada nebuvo patyrusi. Ji leido Asterijai daryti viską, ką ji tik nori. Ragana priėjo arčiau Lilianos ir pabučiavo ją į lūpas, jos liežuvis iš lėto pravėrė švelnias Lilianos lūpas ir galiuku palietė josios liežuvį. Koks nepatirtas jausmas užvaldė Lilianą... Ji atsakė į bučinį ir abi bandė bučiuotis, nors nė viena to nemokėjo. Asterija apsuko ratą aplink jos liežuvio galiuką ir atsitraukusi lūpomis pačiulpė jį.
- Gal eime į krantą? – prikimusius nuo aistros balsu tarė Asterija.
- Gerai... – sudejavo Liliana.
Išlipusios į krantą prisėdo ant savo pleduko ir Asterija pasiūlė Lilianai prigulti. Toji taip ir padarė. Asterija pirštų galiukais perbraukė per Lilianos kaklą ir ratu apėjo dešinį spenelį erzindama. Palinkusi prie jo lyžtelėjo liežuviu ir įtraukė į savo burną. Liliana net suspurdėjo iš malonumo. Tokio malonumo niekada dar nebuvo patyrusi... Ji atlošė galvą ir sutelkė žvilgsnį į dangų ir debesis. O Asterija rankomis suėmė jos krūtį ir vis godžiau čiulpė.
Ji pasislinko žemyn Lilianos kūnų ranka glostydama jos švelnią odą. Nedrąsiai praskėtė jos kojas, pirštus galiukais įslydo tarpo jos lytinių lūpų ir užtikusi tokį patį pumpurėlį jį spustelėjo. Liliana išleido dejonę, kuri nuskambėjo aidu per mišką. O Asterijos pirštai lėtai slydo tolyn, kol pasiekė jos angą į makštį ir apsukusi kelis ratus aplink leido savo pirštams įslysti į ją. Liliana sudejavo iš skausmo, bet ji jau buvo pasiryžusi atiduoti savo nekaltybę Asterijai, o ne kokiam vyrui. Tai jos kūnas ir ji gali daryti su juo ką nori, net jei visuomenė buvo tam prieš.
Asterija pirštais jautė kaip jos nekaltybė plyšta ir atsiveria jos vidus. Toks drėgnas ir karštas. Liliana pamažu nustojo jausti skausmą ir pajuto malonumą. Tai buvo nepatirtas jausmas... tok malonus ir dieviškas. Ji rankomis suėmė savo krūtis ir ėmė jas glamonėti. O Asterija palinko link Lilianos lyties ir lyžtelėjo tą jau sustandėjusį pumpurėlį. Lūpomis jį įtraukė į burną ir Liliana tuo momentu suspurdėjo bei sudejavo. Matydama kaip tai veikia Lilianą, Asterija tęsė: pirštais glamonėjo jos vidų, kur rado kalvelę, nuo kurios prisilietimo Liliana tirpo iš malonumo, o burna ir liežuviu čiulpė mažytį jautrų pumpurėlį.
Liliana negalėjo nei sau apsakyti to pojūčio kokį patyrė: jos kūnas ėmė virpėti, o jos lytis susitraukinėti sukeldama ekstazę, kuri plito visu kūnu šildydama ir kartu nuvargindama jos kūną. Ji net įsikando savo ranką ir urzgė lyg liūtė iš pasitenkinimo. Asterija pirštais jautė kaip Lilianos lytis susitraukinėjo, o pumpurėlis pulsavo jos burnoje. Kai Liliana nurimo, ji grįžo prie Lilianos burnos ir godžiai ją pabučiavo. Šį kartą bučinys buvo drąsus ir aistringas. Liliana jau patyrusi tokį malonumą žinojo ką daryti su Asterija. Ji bandė atkartoti viską, ką jai darė Asterija. Ji nedrąsiai žaidė su Asterijos krūtimis, kol įsidrąsino paliesti jos lytį ir ten įslysti pirštams. Kol ji malonino Asteriją pastaroji glostė jos plaukus ir pečius. Malonumas atėjo dar stipresnis nei tą vakarą tvenkinyje...
Jos buvo vienos visoje planetoje ir šiame miške, rodėsi niekas neegzistuoja. Bet vakaras atėjo nejučia ir saulė ėmė leistis. Merginos gulėjo tarp žolių atsikabinusios ir jau nurimusios po tokios dieviškos dienos. Pirmoji iš svaigulio atsipeikėjo Liliana, nes jai buvo laikas grįžti namo.
Asterija padėjo jai apsivilkti suknelę ir suvarstyti korsetą. Pati Asterija apsirengė greitai savo lininę paprastą suknelę, susidėjo daiktus į pintinę ir abi patraukė link jos trobelės. Ten nenoriai atsisveikino.
- Tai buvo nuostabu, Asterija. – Liliana sušnabždėjo į jos lūpas.
- Sutinku. Tikiuosi ateisi dar pas mane?
- Žinoma. – nusišypsojo Liliana.
Merginos dar kartą aistringai pasibučiavo ir Liliana patraukė namo, o Asterija į trobelę...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą