- Štai! – Asterija sušuko kai švytuoklė sustojo. – O ne... Ji... Ričardsų dvare.
- Jie ją rado? – perbalo Džeimsas. – Ką dabar darysime?
- Pirmiausia turime pasirūpinti savo saugumu. Jos šeima dabar žino, kur jis buvo visą tą laiką... – dėstė Asterija. – Todėl čia negalime pasilikti. Džeimsai,..
- Vadink mane tėvu.
- Tam dar reikia laiko... – atsiduso Asterija. – Ar yra galimybė išvežti mano daiktus ir Šafranę į laivą DABAR? Aš apsistosiu pas Hesperiją kol sugalvosiu kaip išgelbėti Lilianą. Dabar man nesaugu vaikščioti mieste. Tad turi paklausti kapitono ir jei jis sutiks, aš suruošiu skrynias tučtuojau.
- Gerai, dukra.
Džeimsas nieko nelaukęs atsistojo ir tekinomis išbėgo ieškoti savo laivo kapitono. Na, o Asterija ėmė drebančiomis rankomis krauti stiklainėlius ir knygas į skrynias. Viskas tilpo į dvi skrynias. Ant viršaus dar užmetė savo sukneles. Puošniąją Lilianos dovanotąją paliko. Šafranė jautė, kad vyksta kažkas negero, tad trynėsi trobelėje aplink Asteriją.
Po pusvalandžio grįžo Džeimsas.
- Na, kokios naujienos. – Asterija iškart ėjo prie esmės nusibraukdama ranka prakaitą nuo kaktos.
- Jei sumokėsi – priims daiktus. Ir dar vienas dalykas... – Džeimsas spaudė rankose savo kepurę. – Laivas išplaukia rytoj, nes gavome nurodymus išplaukti gerokai anksčiau.
- O NE! – sušuko Asterija ir suklupo vietoje ant aslos. – Mums reikia gelbėti Lilianą. Tačiau kaip? Esu įsitikinusi, jog ją saugos dabar tikrai griežtai.
- Be to... tai dar ne viskas.
- KAS DAR?! – pravirko Asterija.
- Rytoj tavo mylimoji bus ištekinta už Pjero de Livesko. Paskelbtos greitos vestuvės ir visas miestas ūžia.
- Bet aš buvau turguje. Nieko negirdėjau!
- Todėl, kad vestuvės buvo paskelbtos DABAR. Aš išgirdau apie tai jau grįždamas iš laivo.
- Taigi mums reikia gelbėti Lilianą ir bėgti į laivą. Oi oi. Visai pamiršau savo skrynias.
- Nesirūpink, dukra. – Džeimsas stengėsi išlikti ramus ir švelniai nusišypsojo. – Karieta su arkliu laukia. Aš tau padėsiu nutempti jas iš pelkės ir nugabenti į laivą.
- Ką... aš būčiau dariusi be tavęs?
- Likimas mus suvedė, dukra. O dabar. Griebkim tą skrynią ir neškim iš čia.
Džeimsas paėmė vieną skrynios grandį prie šono, kitą paėmė Asterija. Iš lėto, pailsėdami galais negalais nutempė ją iki laukiančio vežiko ir įdėjo į vežimą. Tą patį padarė ir su antra skrynia. Džeimsas įsėdo šalia vežiko ir tarė:
- Asterija, galbūt žinau kaip sugriauti vestuves.
- Sakyk kaip, tėve! – ji nutilo ištarusi tą žodį.
- Duok man laiko. – nusišypsojo Džeimsas.
- Aš būsiu pas Hesperiją. Rasi jos parduotuvę...
- Žinau Hesperiją. – nutraukė ją Džeimsas. – Ne kartą ieškojau jos pagalbos.
Asterija nusišypsojo ir nulydėjo akimis vežimą. Ji parbėgo į savo trobelę ir suradusi Šafranę paėmė ją ant rankų. Apžiūrėjo visą trobelę ir pravirko. Čia ji užaugo, gyveno, mokėsi raganavimo... o dabar reikia bėgti iš čia kol niekas jos nerado.
Ragana nešėsi savo baltą katytę iki Hesperijos parduotuvės, kur draugė ją pasitiko išskėstomis rankomis. Įėjusi į parduotuvę padėjo Šafranę ant žemės ir ji nuėjo šniukštinėti aplinkos.
Hesperija jau žinojo apie nelaimę. Visas miestas ūžė ir ruošėsi vestuvėms.
- Hesperija, ką man daryti? – pravirko Asterija.
- Na... turiu mintį. – juodaodė draugė pamerkė akį. – Pažįstu ten dirbančius vergus ir galėčiau pakurstyti maištą, kurio metu tau tektų tik pagrobti Lilianą ir nusigabenti į laivą.
- Tai genialu! – nusišluostė ašaras Asterija.
- Turiu nusiųsti laišką į Ričardsų dvarą. – tarė Hesperija ir ėmė rašyti ant skiautelės popieriaus. – Išgelbėsime Lilianą. Ar tavo Šafranė gali pristatyti laiškus?
- Taip, gali. Juk ji mano familiaras. – Asterija pašaukė savo katę ir ji atbėgo iš parduotuvės gilumos.
- Tuomet užrišk šį laišką jai ant kaklo. – Hesperija padavė susuktą lapelį Asterijai.
Asterija atsitūpė ir užrišo laišką Šafranei ant kaklo bei žiūrėdama į jos akis tarė: „Bėk į Ričardsų namus ir surask juodaodį vergą vardu Mozė. Jam paėmus laišką, grįžk čia“. Šafranė kantriai išklausė viską, ką jai sakė jos ragana ir išbėgo į gatvę bei dingo tarp žmonių.
Ragana nerimavo ne dėl to, kad laiškas gali pakliūti į nedoras rankas, bet bijojo, kad pačiai Šafranei kas nors nenutiktų, o jei tai nutiks ji pajus tai giliai širdyje.
Hesperija jai papasakojo, kad Mozė jos brolis. Tik jam niekam nepavyksta išsipirkti laisvę kaip Hesperijai. Tačiau jis geros širdies žmogus ir padės sukelti maištą. Jos besišnekučiuodamos gėrė arbatą ir po valandos pro duris įėjo Džeimsas.
- Kokios naujienos? – iškart paklausė Asterija.
- Skrynios padėtos būsimoje jūsų kajutėje. Kapitonas pinigus priėmė ir sakė pilnai jų užtenka kelionei. O kaip nutraukti vestuves... neradau savo piratų draugų kur visada jie rinkdavosi... Atleisk...
- Nesvarbu. Hesperijos brolis Mozė padės surengti maištą Ričardsų dvare rytoj. O tuo tarpu visi turime ten būti ir pagrobti Lilianą. Kelintą išplaukia laivas?
- Vakare apie vidurnaktį. – atsakė Džeimsas.
- O vestuvės kada?
- Ryte.
- Tuomet viskas lyg nulemta iš aukščiau. Mes išgelbėsime mano mylimąją. – Asterija padavė puoduką su arbata Džeimsui.
Jiems pradėjus gerti arbatą grįžo Šafranė. Sveika ir gyva. And jos kaklo buvo kitas laiškas. Asterija pamylavo jos snukutį ir nurišo laišką. Jame buvo parašyta: „10val. ryto. Vestuvės vyks sode. Mes būsim pasiruošę“.
Asterija galvojo apie Lilianą. Ką ji patiria šiuo metu... kaip jai baisu ir kas be ko ji užrakinta ir saugoma iki ryto lyg koks turtas.
Džeimsas atsigėręs arbatos pakilo nuo kėdės ir išvyko į laivą ruoštis išvykimui bei nutarė dar pasikalbėti su kapitonu, kuris buvo jo geras draugas. Na, o Hesperija paklojo lovą Asterijai antrame parduotuvės aukšte. Ji pati ir Asterija nusprendė persirengti vyriškai rūbais prieš einant į Ričardsų dvarą. Taip jų niekas neatpažins. Tačiau miegas Asterijos nė kiek neėmė. Ji galvojo apie Lilianą. Meldė Deivės pagalbos vykdant tą planą-chuliganą. Jei Ričardsų vergai surengs tikrą chaosą, jo metu bus lengva pagrobti Lilianą, o tada jau jos bėgs tiesiai į laivą. Ten tereikės prabūti keletą valandų iki išplaukimo. O tada jos bus saugios per amžius.
Užmerkusi akis badė pamedituoti ir nuraminti besidaužančią širdį. And kėdės gulėjo vyriški drabužiai, kuriais rytoj jai teks persirengti... Jei nepavyks išgelbėti Lilianos – jos abi bus pakartos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą