Džeimsas atėjo nešinas nemažu aviečių pyragu ir romo buteliu. Asterija atvėrė jam trobelės duris ir įleido į vidų. Lilianos koja jau buvo sugijusi tad ji jau galėjo vaikščioti ir pirmoji paėmė iš Asterijos tėvo dovanas. Padėjusi jas ant stalo ėmė raikyti pyragą.
- Iš kur gavote tokį skanėstą? – džiūgavo Liliana.
- Vienoje parduotuvėlėje nupirkau. Ir dar romo atnešiau. Neblogai užsidirbau jūreiviu būdamas tad galiu sau leisti tokius dalykus. – atsakė Džeimsas.
Visi susėdo valgyti pyrago. O pavalgę išlenkė kelias taureles gero karibietiško romo. Asterija su Liliana nebuvo pratusios prie tokio gėrimo tad kiek pagirto ir visų nuotaika tapo kur kas linksmesnė. Gimtadienio proga Asterija sutemus planavo užkurti laužą lauke. Tad kol visi laukė vakaro, Liliana kamantinėjo Džeimsą apie Prancūziją. Jis papasakojo apie levandų laukus, miškus, kaimelį, kuriame turi namą. O Liliana klausėsi apkerėta tokių pasakojimų. Ji nekantriai laukė dienos kai galės iškeliauti.
Tik nusileidus saulei, Asterija padedama Džeimso sunešė malkas į pievelę šalia trobelės ir užkūrė laužą. Liepsnos laižė sausas malkas ir atsispindėjo trijų žmonių veiduose bei akyse. Džeimsas paprašė Asterijos papasakoti apie Ifidžeriją.
- Ji buvo visas mano pasaulis. – liūdnai tarė Asterija laikydama romo butelį rankoje. – Išmokė mane visų gydymo paslapčių ir burtų. Ji man buvo ir mama, ir geriausia draugė, kuri visada buvo šalia manęs. Bet mirė ištikus širdies priepuoliui. Viskas įvyko taip staiga, kad nesugebėjau jai niekuo padėti. Miestelėnai padėjo palaidoti ją mažose, niekuo neypatingose kapinėse. Nuo to laiko gyvenau viena... – ji atsisuko į Lilianą ir nusišypsojo. – Kol atsirado Liliana.
- Taip... – atsiduso Džeimsas. – Ji buvo nepaprasta moteris. Tokiais pat raudonais plaukais kaip ir tavo, Asterija. Ne tokia kaip visos miesto moterys. – Džeimsas paėmė iš Asterijos romo butelį, kurį ji jam padavė ir atsigėrė. – Net neįsivaizduoji kaip jos ilgiuosi... Tikėjau ją rasti čia, bet... esu laimingas, kad radau tave, dukra. Tu turi didelę dalelę savo motinos, Asterija.
- Prieš išplaukiant norėsiu aplankyti jos kapą. – tarė Asterija. Žiūrėdama į liepsnas. – Noriu nunešti gėlių iš savo darželio ir atsisveikinti visiems laikams. Daugiau jos kapo niekas nelankys...
- Asterija, visada galėsi pasiųsti maldą Deivei, kad nuneštų tavo motinai. – prabilo Liliana. – Gaila negalėsiu eiti į kapines su tavimi, nes mane gali atpažinti mieste...
- Aš nueisiu viena. – Asterija paglostė Lilianos petį. – Manęs nebūtina lydėti. Be to noriu ten pabūti viena. Rytoj iš ryto keliausiu į kapines.
Dar kiek pakalbėję ėmė skirstytis. Asterija atpjovė gabalą pyrago Džeimsui ir suvyniojo į Lilianos siuvinėtą servetėlę. Džeimsas jas paliko vienas ir merginos užsirakino duris. Abi buvo gan įkaušusios ir Liliana pirmoji pabučiavo Asterijos lūpas. Pastaroji sukikeno ir paėmusi už rankos Lilianą nusitempė ją į lovą. Nors tai buvo maža viengulė lovelė, joms vietos pakako.
Asterija atrišo Lilianos suknelės raištelius ant krūtinės ir išlaisvino jos krūtis. Sudejavusi įtraukė jos spenelį į savo burną ir godžiai ėmė čiulpti. Liliana atlošė galvą ir užmerkusi akis gaudė orą. Virpulys ir jaudulys lyg žaibai skriejo link jos intymios vietelės ir sprogdino fejerverkus.
Ragana ėmė žaisti Lilianos speneliais ir pasilenkusi įsisiurbė jai į lūpas. Liliana buvo apsvaigusi tiek nuo romo, tiek nuo aistros. Todėl visiškai pasidavė Asterijos valiai. Pastaroji nutraukė Lilianos suknelę žemyn ir apnuogino jos šlaunis. Liliana nekantravo pajusti ką gali Asterija. O ji lyg galėdama skaityti mintis pažvelgė į Lilianos akis su šypsena veide. Rankomis praskėtė jos kojas ir lėtai pirštais skynėsi kelią gilyn į Lilianos gelmes. Jos pirštai palietė jautrųjį kauburėlį giliai ir Liliana visa sudrebėjo iš malonumo.
Nieko nelaukusi Asterija ėmė jį vis stipriau masažuoti kol Liliana garsiai sudejavusi baigė ir Asterija vis dar juto kaip susitraukinėja jos vidaus raumenys ant jos pirštų. Kai Liliana atsipeikėjo nuo aistros ji atsisėdo lovoje, kurioje nebuvo tiek vietos kiek norėjosi, ir liepė Asterijai klūpoti ant kelių, o pati atsigulė ant nugaros ir ėmė pamažu bučiuoti jos klitorį. Tol bučiavo kol įtraukė į burną ir Asterija suniurnėjo lyg katė. Liliana rankomis glostė Asterijos šlaunis ir vis intensyviau čiulpė jos kauburėlį. Tol kol Asterija patyrusi malonumą ėmė virpėti ir vos neužgriuvo ant jos.
Merginos nusprendė kaip nors miegoti vienoje lovoje. Asterija atsirėmė į sieną ir apkabino Lilianą. Buvo jau gerokai po vidurnakčio kai jos užmigo. Abi sapnavo levandų laukus, apie kuriuos pasakojo Džeimsas. Asterija sapnavo kaip su Liliana vaikšto violetinėje levandų jūroje ir galėjo jausti net kvapą. Jos susiėmusios už rankų sukosi aplink ir juokėsi, virš galvų švietė karšta Prancūzijos saulės, o tolumoje žaliavo miškas. Viskas buvo taip ryšku ir spalvinga, kad abi šypsojosi per miegus.
Šafranė prisijungė prie jų ir užšoko ant lovos. Susirangė kojūgalyje ir taip pat užsnūdo. Katytė sapnavo taip pat Prancūziją. Tik ten ji lėkė laukais paskui riebią žiurkę, kurią sugavusi gardžiai ėdė.
Taip slinko naktis. Pro pravirą langą pūtė gaivus vėjelis nešdamas pelkių ir vandens kvapą. Ant palangių žydėjo orchidėjos, o ryškus mėnulis švietė tiesiai į langus ant merginų veidų, bet mėnulio šviesa netrukdė nei joms miegoti, nei Šafranei. Trobelė buvo pripildyta balzganos pilnaties šviesos. Kažkur toli nuo trobelės riaumojo aligatoriai ir krykštė nakties paukščiai. Gervės vis dar nemiegojo ir klampojo po žliugsinčias pelkes ieškodavo varlių ir kitų smulkių gyvių. Jos nė kiek nebijojo aligatorių.
Gyvūnija jau pamažu budo ir ruošiesi naujai dienai. Prie trobelės kas kelios minutės subliaudavo ožka ir toliau rupšnojo žolę. Paukščiai gavę progą kai Šafranės nėra lauke, skabė Asterijos žoleles ir giedojo rytines giesmeles. Asterija ir Liliana pradėjo pamažu busti iš gilių ir saldžių sapnų. Asterija dar pusiau miegodama pabučiavo Lilianos skruostą ir ėmė judėti, rąžytis ir pamažu keltis. Šiandien laukė ilga kelionė iki kapinių. Gaila ji negalėjo su savimi vestis Lilianos. Bet gal taip ir geriau. Tokioje vietoje geriau būti vienai.
Saulė dar nebuvo patekėjusi kai merginos atsikėlė. Asterija nuėjo ruošti pusryčių abiem. Reikėjo tik arbatos, nes buvo likę pyrago iš po vakar.[1] Litha – pagoniška šventė; viena iš aštuonių šabų per metus. Litha (taip pat žinoma kaip Vidurvasaris) vyksta vasaros saulėgrįžą ir mena vasaros pradžią. Švenčiama apie birželio 21 dieną.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą