- Norėjau Jūsų kai ko paklausti. – pradėjo Asterija. – Ar daug gaučiau už siuvinėtas nosinaites?
- Daugiau nei už pieną. – nusišypsojo prekybininkas. – Atnešk ir tikrai parduosiu. O beje... – jis pritildė balsą. – Girdėjau žmones kalbant, kad pelkėje rado Ričardsų mergaitės kūną... apgraužtą aligatorių tad atpažinti kūno nepavyko, bet tėvai įsitikinę, kad tai jų dukra ir rytoj bus laidotuvės.
- O čia tai naujiena. – Asterija suvaidino nustebusią ir išsigandusią, bet giliai širdyje pajuto palengvėjimą. – Labai užjaučiu tėvus. Girdėjau mieste kalbant apie jos dingimą.
- Taigi, taigi... Ir kurių galų tokia jauna mergina atsidūrė pelkėse? Spėju ar tik nebus kaltas Pjeras, jos sužadėtinis.
- Dieve, ne. – suvaidino šokiruotą Asterija. – Tai būtų nusikaltimas.
- O tokiu atveju jis keliautų į kartuves. – tarė prekybininkas. – Labai užjaučiu šeimą dėl tokios nelaimės.
- Aš taip pat. Nors jų nepažinojau. Ačiū už viską. Užsuksiu po kelių valandų pasiimti pinigus.
Mergina džiaugėsi tokiais įvykių posūkiais. Dabar Lilianos tikrai niekas nebeieškos, nes ji tariamai mirusi. Turėjo apsakyti viską Hesperijai. Tad pasuko link draugės parduotuvėlės. Hesperija irgi jau buvo girdėjusi šią žinią ir jautėsi geriau žinodama, kad Asterijai su Liliana visgi pavyko išvengti vestuvių ir likti gyvoms ir sveikoms.
Praleidusi kelias valandas pas savo draugę, Asterija grįžo į turgų pasiimti savo pinigų. Dar viena sėkminga diena. Pinigėliai keliaus į stiklainį. O naujiena nudžiugins Lilianą. Jai nebereikės slėptis tame rūsyje. Nors jis jau buvo pustuštis, bet vis tiek ten sėdi kaip kalėjime turėjo būti klaiku.
Grįžusi namo Asterija viską pasakė Lilianai ir pastaroji nušvito iš džiaugsmo. Jos veide atsirado plati šypsena ir ji paprašė Asterijos atšvęsti šią pergalę prieš prakeiktą santuoką. Asterija dar turėjo kelis butelius vyno ir vieną atkimšo. Juk proga tikrai buvo švęsti.
- Už mūsų pergalę. – iškėlė puoduką Liliana.
- Taip, už mūsų pergalę. – Asterija atsigėrė vyno. – Dabar galėsime ramiai laukti laivo ir iškeliauti į naujus namus Prancūzijoje.
- Bet dabar būsiu visą laiką čia įkalinta... Negalėsiu rodytis mieste. – kiek nuliūdo Liliana.
- Aš pranešiu visas naujienas. – Asterija paglostė Lilianos nugarą. – Kompaniją mums palaikys Šafranė ir... – ji atsiduso. – Džeimsas. Taip, pykstu ant jo, bet visgi jis mano tėvas. Tėvas, kuris mus išgelbės ir galėsime gyventi puikų gyvenimą už vandenyno.
- Džiaugiuosi, kad jam atleidi. – Liliana paėmė Asterijos rankas ir jas pabučiavo. – Juk tai tavo vienintelis gyvas giminaitis ir dar toks šiltas bei geras žmogus. Man jis labai patinka.
- Pastebėjau. – nusijuokė Asterija.
Merginos pabaigė gerti vyną iš savo puodukų ir padėjo butelį kur jam ir priklausė būti. Nė viena nenorėjo pasigerti, nes Asterija turėjo darbo darže. Lilianai koja jau mažiau skaudėjo, tad ji nusprendė padėti Asterijai. Abi pasiėmė žirkles ir sutūpė darželyje. Mėtos jau vėl reikalavo būti apkarpytos, o Liliana labai mėgo jų arbatą. Katžolės irgi išsistiebė ir pražydo, tad Asterija apkarpė jas ir susidėjo į pintinę.
Joms besidarbuojant arėjo Džeimsas. Jis pranešė tą pačią naujieną, kurią jos jau žinojo. Asterija nebebuvo tokia pikta ant tėvo. Giliai širdyje jai trūko tėviškos meilės, kurios mama nesugebėjo suteikti net labai stengdamasi. Ji nusišypsojo tėvui pirmą kartą ir pakvietė užeiti į trobelę. Įpylė vyno ir jam. Džeimsas ištuštino puoduką ir pajuto, kad jo dukra pagaliau pasikeitė ir nebeširsta ant jo. Jam tai buvo lyg akmuo nusiritęs nuo širdies. Jam patiko ir Liliana, juk neveltui jo dukra ją išsirinko savo mylimąja. Džeimsui šiek tiek buvo keista matyti dvi įsimylėjusias moteris, bet dirbant jūreiviu jam teko matyti ir dviejų vyrų meilę, tad per daug nesuko sau galvos dėl merginų meilės.
Džeimsas ilgai netruko pas merginas, nes jo laukė darbai laive ir prekių krovimas. Tačiau Asteriją aplankė klientė. Ji neleido jos į trobelės vidų, nes ten buvo Liliana. Liepė palaukti lauke kol ji suras vaistus. Moters vaikas skundėsi pilvo skausmais, tad Liliana jai davė šviežiai skintos mėtos ir melisos. Klientė atsidėkodama davė jai kelias auksines monetas ir išėjo. Štai ir vėl pinigėliai plaukia į stiklainį. Jei taip darbuosis ir toliau, netrukus turės solidžią sumą kelionei.
Kai klientė paliko trobelę, Asterija nusprendė nusivesti Lilianą pasirinkti laukinių žolelių. Tai bus naudinga jos kojai šiek tiek pasivaikščioti. Abi pasiėmusios pintines paliko trobelę ir iš lėto, kad Lilianai neskaudėtų, išėjo gilyn į pelkes.
- Pagaliau pasivaikščiosim. – tarė Liliana. – Jau įkyrėjo sėdėti toje trobelėje.
- Na, tau teks joje praleisti dar nemažai laiko. Bet išsivesiu tave pavaikščioti po pelkes. Tai padės sveikti tavo kojai.
Asterija pamokė Lilianą kaip atpažinti naudingas žoleles ir nuodingas. Abi prisidėjo į pintines kiek tilpo ir atėjo prie gerai pažįstamo tvenkinio. Asterija nieko nelaukusi nusivilko suknelę ir nuoga įbrido į vandenį. Šypsena kvietė prisijungti ir Lilianą. Pastaroji irgi nusirengė nuogai ir atėjo pas Asteriją. Vanduo buvo šiltas ir gaivino. Asterija pabučiavo Lilianą į lūpas ir perbraukė rankomis per jos pečius. Abi ilgai bučiavosi ir glamonėjo viena kitos kūną. Niekas šiame pasaulyje neberūpėjo ir jos pasidavė aistrai. Pirštai surado jautriausias vieteles ir malonumas vis didėjo kol sprogo kaip fejerverkas. Liliana padėjo galvą ant Asterijos peties ir atsiduso. Štai, kas yra tikroji laimė. Būti su mylimu žmogumi vienatvėje ir gamtos apsuptyje. Ji pasiilgs šios vietos, bet galbūt Prancūzijoje ras naują vietą meilei...
Dar kiek pabuvusios vandenyje išlipo į krantą ir išsigręžė plaukus. Apsivilkti sukneles ant nuogo kūno buvo sunkoka, bet šiaip ne taip jas įveikė. Prisėdo ant žolės dar pailsėti ir pasigrožėti vakarėjančia gamta. Naktiniai paukščiai jau ėmė giedoti savo dainas, o cikados jiems pritarė. Tai buvo lyg gamtos orkestras. Liliana padėjo galvą ant Asterijos peties ir užsimerkė. Tobula. Viskas dabar tobula. Taip kaip priklauso būti. Tik ji ir Asterija. Pastaroji paglostė Lilianos pečius ir paragino kilti. Jau buvo metas grįžti į trobelę. Šafranė turbūt paėdusi pelių, bet ji visada norėjo pieno.
Merginos atsistojo ir patraukė namo. Katytė jau miauksėjo prie trobelės durų ir laukė sugrįžtant savo šeimininkių. Asterija įpylė jai ožkos pieno į dubenėlį ir Šafranė ėmė lakti pasigardžiuodama. O raganos ėmė ruoštis nakties poilsiui. Miegoti ant žemės Asterijai nebuvo taip blogai. Ko tik nepadarysi dėl mylimosios. Liliana jau žiovavo, buvo pavargusi po tokios dienos, juk tiek daug visko įvyko.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą