Ji apsivilko lininius marškinius su nėrinukais ir užrišo balto satino kaspinėlį ant krūtinės. Tuomet užsivilko savo apatines kelnes. Apsiavė turkio spalvos bateliais, kurie buvo siuvinėti aukso siūlais ir puošti didele sage su ametistu. Asterija gėrėjosi bateliais, bet turėjo rengtis greičiau. Tuomet per kančias užsivarstė priekyje surišamą korsetą ir pataisė krūtis. Galop liko suknelė. Jos turkio spalvos brokatas žėrėjo žvakių šviesoje, ant medžiagos spindėjo ne tik aukso gėlės, bet ir siuvinėti povai. Rankogalius puošė nuostabūs balti kaip pienės pūkas nėriniai, stomak buvo siuvinėtas stiklo karoliukais ir aukso siūlais.
Asterija ėmė šukuoti savo ilgus raudonus plaukus kol galop juos prismaigstė segtukais, kad laikytųsi pakelti. O viena sruoga vilnijo per kairį petį iki pat suknelės sijono. Ji paėmė Lilianos atneštą kosmetiką ir nupudravo veidą balta pudra bei padažė lūpas raudonai. Veidrodyje vargiai galėjo save atpažinti. Galop užsisegė ametistu inkrustuotą vėrinį ir jis lyg čia buvęs nugulė ant krūtinės. Asterija buvo pasiruošusi. Pasiėmė mažą rankinę iš to pačio brokato ir išėjo iš savo trobelės. Pelenė be moliūgo karietos ir stiklinių kurpaičių.
Ji nuklampojo per mišką pasikėlusi suknelę ir patraukė į turtingųjų rajoną. Visi gatvėse į ją žiūrėjo. Prie Lilianos namų degė deglai ir prie durų stovėjo liokajus. Jam parodė pakvietimą ir ji buvo įleista į vidų. Ach, kokie nuostabūs buvo Lilianos namai! Laiptų turėklai raižyto medžio vaizdavo paukščius, ant laiptų tysojo puikios kokybės kilimas. Nespėjus jai gerai apsidairyti prisistatė kitas liokajus ir nuvedė ją į kairę, kur buvo salė. Pravėręs duris įleido Asteriją vidun. O viduje buvo pilna ponų ir ponių. Asterija akimis ieškojo Lilianos. Ji pati nutvėrė jos ranką ir nusitempė prie savo tėvų.
- Mama, tėti, čia mano draugė Okeanė de Aubert.
- Tai pas ją nuolat užtrunki? – kiek išdidžiai tarė Evelina.
- Taip, mama. – Liliana nenustygo vietoje. – Ji ir yra ta draugė.
- Malonu susipažinti, madam Ričards, pone Ričardsai. – Asterija kukliai tūptelėjo ir palenkė galvą.
- Ir kuo gi verčiasi tavo šeima? – paklausė Albertas.
- Mes pirkliai kaip ir Jūs, bet kilę iš Niujorko. Nesenai čia atsikraustėme. – melavo Asterija kaip buvo mokyta Lilianos.
- Nesu pažįstamas su Jūsų šeima. – nusistebėjo Albertas.
Tuomet pasigirdo taurės skambesys. Tai buvo kvailys Pjeras. Su peiliu daužė taurę ir pradėjo kelti tostą į Lilianos garbę. Visiems buvo patiektas prancūziškas šampanas ir išgerta už Lilianą. Šventės kaltininkę. Netrukus visi susėdo prie stalo. Buvo patiektas pirmasis patiekalas ir Liliana sėdėdama šalia Asterijos parodė jai kuriuos įrankius pasiimti. Austrės. Asterija net nemokėjo jų valgyti. Tad stebėjo kaip Liliana tai daro. Pajutusi neįprastą skonį burnoje pajuto kaip išrausta. Tokį skonį galėjo prilyginti seksui su Liliana.
Vakarienė truko ilgai. Po jos visi nuėjo šokti skambant klavesino melodijai. Asterija šiek tiek mokėjo šokti, bet leido džentelmenams ją vesti. Pašoko net su Pjeru, kurio kalbos jai pasirodė nuobodžios ir bereikšmės. Ji nenuleido akių nuo Lilianos. Mintyse įsivaizdavo laikanti Lilianą glėbyje ir šokant kartu su ja. Deja, tai negalėjo įvykti… Tik po šokių vyrai nuėjo parūkyti, o moterys patraukė į sodą. Asterijos akys gėrėjosi jonvabaliais krūmuose, linkstančiomis visterijomis ir rožių krūmais. Liliana atsirado lyg iš niekur. Norėjo ją pabučiuoti ir pasveikinti su gimimo diena. Bet galėjo tik šnekučiuotis.
Deja vidurnaktis išmušė neįtikėtinai greitai ir svečiai ėmė skirstytis. Asterija atsisveikino oficialiai su Liliana ir pabėgo į lauką pro paradines duris. Nėrė į tamsą ir pasuko link miško. Nusispyrė batelius ir nešina jais išnyko tamsiame miške. Pagaliau ji buvo savo stichijoje: medžiai ošė, paukščiai dar giedojo, saldžiai kvepėjo gėlėmis. O basos kojos lietė drėgną žolę. Asterija vėl buvo ragana. Gal ir princesės apdaru, bet ragana. Ir ji niekada netaps dama.
Grįžusi į trobelę atsiminė kad nepadavė Lilianai juodojo turmalino pakabuko. Na, atiduos, kai jos vėl susitiks. Tai greičiau bus ryte, jei Liliana nenorės ilsėtis po tokios šventės. Asterija vėl pažvelgė į veidrodį ir griebusi skudurėlį ėmė valytis makiažą, kad vėl atvirstų į save. Išsileido plaukus ir pradėjo nusirenginėti. Atsikračiusi korseto atsikvėpė ir pakabinusi suknelę uždarė ją spintoje. Ji visada primins jai, kad buvo ne savo vietoje tą vakarą. Nors ir su mylimu žmogumi... bet ne savo vietoje. Dar kartą pavarčiusi batelius rankoje irgi įdėjo juos į spintą. Daugiau tikrai nereikės jų avėti... Vėrinį padėjo į jo dėžutę ir rytoj atiduos Lilianai. Asterija apsivilko savo naktinius marškinius ir užsikūrė židinį.
Šafranė įsitaisė ant jos lovos jau laukdama šeimininkės. O Asterija prisėdo ant suoliuko ir ėmė lupti obuolį galvodama apie šį vakarą. Negalėjo ginčytis su savimi – pabuvojo pasakoje. Ir štai Liliana išsižadėjusi tokių turtų pamilo ją. Paprastą raganą iš pelkės.
Suvalgiusi obuolį nuėjo gulti. Ji norėjo gulėti su Liliana kartu ir miegoti iki ryto, bet štai guli vienui viena tamsoje ir tik židinio ugnis apšviečia trobelės grindis. Niekas niekada negalės žinoti apie jų meilę, išskyrus Hesperiją. Ji buvo vienintelis Asterijai žinomas asmuo, kuriam galėjo pasakoti bet ką.
Asterijos gimtadienis taip pat pamažu artėjo. Jei Liliana dar norės ją matyti, galės išsikepti kokį pyragą ir atšvęsti prie tvenkinio ar trobelės. Bet tai neprilygs Lilianos šventei... Ji negali jai duoti tokios prabangos, kokios verta Liliana. Asterija atsiduso. Jos abi tokios skirtingos, bet meilei turbūt nerūpi tokie dalykai kaip pinigai.
Pamažu Asterija ėmė keliauti į sapnų karalystę besiklausant spragsinčių malkų židinyje ir Šafranės murkimo kojų gale. Sapnai ją nuskraidino į puotą, kur jis šoko su Liliana, o visi joms plojo ir barstė žiedlapius jazminų. Po to ji matė kaip abi stovi susikibusios už rankų baltomis suknelėmis ir prisiekia viena kitai amžiną meilę ir ištikimybę, o ant žolės sėdi Šafranė su nėriniuota rožine kepuryte.
Asterija nubudo ir suprato, kad tai buvo tik sapnas... Ji nusiklojo antklodę, nes buvo suplukusi ir suprakaitavusi po antklode. Šafranė irgi prabudo, stryktelėjo ir nuskuodė prie savo dubenėlio. Ragana irgi atsistojo iš lovos bei nuėjo pašerti Šafranės. Buvo jau ankstus rytas, nors dar gan tamsu. Miške visada tamsiau nei atvirame mieste. Asterija atsiduso ir pradėjo ruoštis dienoms darbams.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą