Po pietų Asterija dirbo darže ir ravėjo piktžoles kai pamatė iš tolo ateinančią Lilianą vedina pilka ožka. Asterija padėjo įrankius prie trobelės ir nuėjo pasitikti Lilianos. Šį kartą ji dėvėjo paprastą suknelę lyg tarnaitės. Ožka subliuvo pamačiusi Asteriją.
- Kuo ji vardu? – paklausė Asterija.
- Barbara. – nusijuokė Liliana.
Asterija paėmė ožką už virvės ir nusivedė prie trobelės bei pririšo. Gyvūnai ją mėgo ir ožka taip pat nesipriešino. Ji ėmė iš karto ėsti žolę ir jautėsi kaip čia buvusi. Na, o merginos įėjo į trobelę. Liliana iš pintinės ištraukė didelį paketą ir padavė Asterija. Tai buvo jos suknelė baliui. Pintinėje buvo ir aukštakulniai bateliai derantys prie suknelės bei papuošalai ir kosmetika. Asterija sudėjo viską į spintą padėkojusi Lilianai. Nedrįso pažvelgti į suknelę, tegul bus siurprizas rytoj vakare ją išpakuoti.
Merginos atsigėrė arbatos ir suvalgė Asterijos keptas bandeles su obuoliais. Liliana ištraukė iš kišenės visiškai pamiršta kvietimą.
- Štai, Asterija, - ji padavė jai voką. – Čia tavo kvietimas. Parodysi liokajui prie durų ir būsi įleista.
- Okeanė de Aubert... – perskaitė Asterija. – Taigi būsiu Okeanė?
- Taip. Vardą žinoma reikėjo pakeisti. Jei tėvai klaus, o tai tikrai įvyks, atsakysi kad esi nesenai atvykusi iš Niujorko ir tavo šeima taip pat pirkliai.
- Gerai. Pasistengsiu meluoti įtikinamai. – sukikeno Asterija. – Iš tikrųjų labai nerimauju dėl to baliaus.
- Nėra ko nerimauti, mieloji. – nusišypsojo Liliana. – Pavalgysi puikaus maisto, pašoksi ir svarbiausia padarysi mane laimingą. Be tavęs ten būtų nuobodu.
- Ateisiu, Liliana. Būtinai pasistengsiu nepridaryti gėdos. Nors vaidinti bus sunku. Aš nė nežinau visų įrankių ir kam juos naudoti.
- Sėdėsi šalia manęs ir darysi tą patį, ką ir aš. – Liliana palietė jos rankas. – Viskas bus gerai, Asterija. Tai bus mūsų mažas spektaklis.
Liliana atsistojo nuo suoliuko prie stalo ir atsisėdo prie Asterijos. Apkabino ją per pečius ir pabučiavo į skruostą. Asterija žinojo kuo baigsis jų susitikimas. Ji atsistojo ir nusivedė Lilianą prie savo lovos ir pasodino ją ant jos.
Asteriją pakėlė Lilianos sijonus ir pati atsiklaupusi ant kelių susirado jos apatines kelnes bei jas nusmaukė žemyn. Rankomis praskėtė jos kojas ir pažvelgusi Lilianai į aki pirštais palietė jos lytį. Liliana atsiduso ir atsirėmė į sieną, pati plačiau praskėtė kojas ir atsidavė Asterijos pirštams. Jie be vargo įslydo į jos vidų ir ėmė trinti jautrią vietelę, apie kurią nieko nežinojo abi, bet žinojo, kad ji suteikia nenupasakojamą malonumą. Asterija pasilenkė prie Lilianos lyties ir pravėrusi lytines lūpas lyžtelėjo jos kauburėlį. Vienu metu judino pirštus trindama kauburėlį viduje ir liežuviu trynė kitą kauburėlį išorėje. Lilianos aimanos varė iš proto Asteriją.
Pasiekusi malonumų viršūnę, Liliana suglebo Asterijos lovoje. Ji jautėsi išsekusi, bet maloniai atsipalaidavusi. Asterija šypsodamasi atsisėdo šalia jos lovoje ir paglostė Lilianos krūtinę. Ji priglaudė nosį prie jos kaklo kvepiančio egzotiškais kvepalais ir abi užmerkė akis. Nepajuto kaip suėmė miegas ir jos užsnūdo. Pabudo tik po kelių valandų kai saulė jau buvo bepradedanti leistis. Liliana su Asterija nusižiovavo ir pasibučiavo. Asterija atsikėlė iš lovos pirma ir nuėjo pridėti Lilianos pintinę obuolių bei kriaušių, kad galėtų parsinešti namo ir pavaišinti savo tėvus. Juk dabar ji buvo Okeanė de Aubert. Turtingų pirklių dukra. Asterijai ėmė juokas iš tokio dalyko.
Liliana pasiėmė savo pintinę ir atsisveikino su Asterija.
- Rytoj nusileidus saulei ateik į mano namus. Nepamiršk kvietimo. – priminė Liliana. – Bus tikrai gardaus maisto, kuris tau patiks.
- Būsiu. Juk prižadėjau tau, o savo pažadų nelaužau. – atsakė Asterija.
Liliana išėjo takeliu, o Asterija nuėjo pagirdyti Barbaros. Iš šulinio prie trobelės paėmė vandens ir pripylusi į didelį dubenį, pastūmė ožkai. Barbara godžiai ėmė gerti. Asterija prisėdo ant suoliuko ir stebėjo ožką. Taigi, turi naują augintinį, kuriam reikės priežiūros. Prisiminė, kad reikia palaistyti orchidėjas ant palangės ir su metaliniu laistytuvu paliejo jas. Naktis jau artinosi – jos metas. Nes tik naktį Asterija jautėsi saugiausia ir laimingiausia. Ji parnešė orchidėjas į trobelės vidų ir prisėdo prie židinio. Užkūrusi ugnį mintimis sumetė malkas ir visokius žabarus. Šviesa ir šiluma užliejo trobelę.
Šafranė palaikė jai kompaniją ir murkdama ėmė trintis į kojas. Nieko kito neliko Asterijai kaip duoti jai šiek tiek pieno, kuris buvo užsilikęs nuo vakar. Katytė godžiai išlakė dubenėlį ir atsidėkojo Asterijai sumiauksėdama.
Rytoj tokiu metu teks puoštis ir kaip Pelenei skubėti į balių, kur jos laukia tik Liliana. Susipažins su jos tėvais ir pamatys kaip ji gyvena. Bet nerimas ėdė jos širdį. Kas jei jai nepavyks suvaidinti turtuolės? Ji nemėgo melo ir apgavysčių, bet vardan Lilianos meilės buvo pasiryžusi padaryti tai.
Asterija prieš miegą uždegė smilkalų ant savo altoriaus Deivei ir nuėjo išsišukuoti plaukus, kuriuos visada užtrukdavo iššukuoti. Šafranė jau žinojo, kad metas buvo miegoti tad susisuko į kamuoliuką ant Asterijos lovos ir užmigo. O Asterija baigusi šukuoti persirengė naktiniais marškiniais ir palindo po antklode į lovą. Žinodama, kad čia gulėjo Liliana ir paliko savo kvapą – ją jaudino. Ji užsimerkė ir įsivaizdavo Lilianą šalia. Mintimis siuntė jai labos nakties. Buvo girdėjusi ir skaičiusi apie telepatiją, bet šitos galios nebuvo dar įvaldžiusi. Treniruodavosi naktimis ir bandydavo bendrauti su Šafrane. Bet atsiradus Lilianai – pradėjo treniruotis su žmonėmis.
Vakaro sutemos užklojo mišką ir viską paskandino į tamsą. Joje skraidė ir mirgėjo jonvabaliai. Viskas nutilo ir nurimo. Naktinis vėjas šlamino kiparisų viršūnes ir gulėdama lovoje Asterija jo klausėsi. Ji taip mylėjo šias pelkes ir jos garsus. Niekada neiškeistų savo namų į nieką kitą. Dėl to ir abejojo kaip įsilies į aukštuomenę Lilianos dvare. Ji buvo paprasta ragana, mylinti gamtą ir gyvūnus, mėgo gyventi santarvėje su visais gyvais padarais, vaikščioti basa po pelkėtą žolę. Maudytis nuoga tvenkinyje ir vengti miesto žmonių. Bet dėl Lilianos ėmė išmokti kaip gyventi visuomenėje. Tačiau ar jai to reikėjo? Ar buvo būtina lįsti į į jai svetimą aplinką? Vardan meilės – taip. Jei nemylėtų Lilianos – gyventų čia kaip visada mokė mama.
Asterija pamažu užsnūdo ir pasinėrė į sapnus. Sapnavo savo mamą Ifidžeriją, kuri šypsojosi Naujojo Orleano gatvėje ir kvietė ją užeiti į kažkokį dvarą. Asterija prabudo greičiau nei sužinojo, ką jos motina ketina jai parodyti. Bet sapno atmosfera buvo rami ir gera, ji nejautė poreikio analizuoti jį. Nusprendė pasivolioti lovoje šiandien ilgiau. Iki vakaro buvo dar ganėtinai daug laiko, tas spės nudirbti dienos darbus ir pasiruošti puotai. Asterija atsiduso ir apsivertė ant kito šono...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą