Atrodytų, kodėl tokia jauna mergina gyvena tokioje bjaurioje vietoje. Bet Asterija buvo tikra ragana. Gyvenimas atsiskyrus nuo šurmuliuojančio Naujojo Orleano buvo privalumas. Čia ji galėjo nevaržomai susijungti su gamta ir leisti savo galioms atsiskleisti visu pajėgumu. O dėl visų gyvūnų ji neturėjo bėdų. Atiduodama visą meilę ir gėrį gamtai nesulaukdavo jokių plėšrūnų. Taip gamta jai atsidėkodavo.
Šiąnakt buvo pilnatis ir puikus laikas rinkti žoleles. Asterija darbavosi savo darželyje su peiliu pjaudama ir tyliai niūniuodama dainą. Vis kartas nuo karto pakuždėdama kiekvienam augalui ir padėkodama už suteiktas gėrybes.
Prisidėjusi pilną pintinę grįžo į trobelę ir uždegė mintimis žvakes. Mažas kambarėlis nušvito. Kairėje pusėje buvo židinys, šalia jo prie sienos viengulė sena lova. Dešinėje kambario pusėje buvo langas, o po juo Asterijos altorius išpuoštas pavasario gėlėmis skirtomis Ostaros[1] šventei. O prie durų buvo taip pat langas su kitu stalu skirtu maisto ruošai ir kitiems dalykams.
Asterija padėjo pintinę ant stalo ir pasilenkė paglostyti savo baltos katytė Šafranės. Ji buvo Asterijos familiaras[2]. Šafranė turėjo dideles ryškiai žalias akis ir buvo balta kaip sniegas. Ji niekada nenuklysdavo toli nuo trobelės, nes saugojo savo raganos namus. Ji meiliai sumurkė glostoma ir grįžo ant židinio atbrailos snausti. O Asterija nuo altoriaus pasiėmusi savo Šešėlių knygą[3] ėmė rašyti, kokias žoleles surinko šiąnakt.
Baigusi rašyti ėmėsi darbo. Žoleles reikėjo susmulkinti ir sudėti į stiklainius, kurie stovėjo ant lentynų, kurių buvo ant kiekvienos trobelės sienos. Smulkindama žoleles Asterija tyliai dainavo. Kiekvienai dievybei skirtas dainas. Jos mama Ifidžerija ją išmokė visų šio amato dalykų. Bet deja vos prieš kelis mėnesiu pasimirė nuo džiovos. Nuo tada Asterija gyvena vienui viena. Gedulas ir sielvartas jos nekankino, nes ji puikiai žinojo, kad mama jau atgimė kažkur pasaulyje ir galbūt jos kada nors vėl susitiks. Kai miesto krikščionys apraudojo savo mirusiuosius, Asterija neliejo ašarų. Toks gyvenimo ciklas. Vieni gimsta, kiti miršta ir vėl reinkarnuojasi. Tad ji ir neverkė savo mamos. Ji buvo dėkinga, kad ji jai paliko savo užrašus ir perdavė visas žinias.
Kai žolelės buvo sutvarkytos, jau ėmė kilti saulė ir nedrąsiai suspindo po langą. Asterija mintimis užgesino žvakes ir pravėrė langus įsileisti rytmečio gaivos. Juk diena laukė karšta, tad norėjo įsileisti Oro dvasias į vidų ir pasveikinti naują dieną. Ji uždegė malkas židinyje ir pastatė katilą su vandeniu. Kai vanduo užvirė ji supylė dalį į kibirą ir užpylė kitą dalį šalto vandens.
Išsinešusi kibirą į lauką pastatė ant suoliuko, kuris stovėjo šalia trobelės durų. Asterija atsisegė savo lininę suknelę ir leido jai nukristi ant žemės. Tuomet nusivilko pasijonį ir ilgus marškinius. Gaivus vėjelis ant jos nuogo kūno buvo tikra atgaiva. Ji kaspinu susirišo savo ilgus raudonus plaukus į uodegą ir ėmė praustis. Naudojo levandų muilą, kurį pati pasigamino. Buvo nuostabus rytas, aplink giedojo paukščiai, gan vėsu palyginus su dienos karščiu ir ji viską užmiršusi pasaulyje niūniavo.
Staiga ją iš tokios ramybės pažadino kažkieno balsas.
- Sveiki? – pasigirdo moteriškas balsas.
Asterija išsigandusi vos spėjo nusitverti ant suoliuko gulinčių marškinių ir prisidengti savo nuogumą. Tačiau mergina viską jau pamatė... Ragana pamojo merginai, kad eitų į trobelę, o pati apsirengė. Keistas jausmas nuvilnijo jos kūnu, bet ji grįžo į trobelę pas ją laukiančią merginą. Abiejų skruostai švietė raudoniu, bet nė viena nieko nesakė kitai. Asterija prisėdo šalia merginos ant suolo, kuris buvo jos trobelėje.
- Kas nutiko..? – paklausė Asterija.
- Man reikia ko nors nuo... skausmingų mėnesinių. – nedrąsiai atsakė mergina. – Aš Liliana. Liliana Ričards.
- Ach taip. Ričardsų mergaitė. – šiltai nusišypsojo Asterija. – Tuomet duosiu tau ramunėlių ir imbiero arbatos paskanintos cinamonu.
Asterija atsistojo ir nuėjo paimti mažesnio katiliuko bei užkaisti jame esantį vandenį. Kol vanduo virė merginos ėmė šnekučiuotis. Liliana Ričards buvo turtingų pirklių duktė gyvenanti viename iš gražiausių Naujojo Orleano namų. Visi pažinojo jos šeimą ir lankėsi jų tekstilės parduotuvėse. O jų oranžerija garsėjo nuostabiomis orchidėjomis iš Azijos.
Liliana buvo drovi devyniolikmetė, bet tvirto charakterio ir iki šiol netekėjusi. Ji neprisileido nė vieno vaikino. O jos atvirų pažiūrų tėvai per daug jos ir nespaudė tekėti. Liliana buvo rudų ilgų banguotų plaukų ir šviesios kaip porcelianas odos. Ji niekada nenešiojo korseto ir tai piktino miestelėnus, bet tėvai jai nieko neprikaišiojo. Liliana buvo laisva siela elgtis kaip nori. Štai, kad ir dabar – atėjo pas Asteriją gydomųjų žolelių. Apie Asteriją jai pasakė viena draugė. Kadangi Liliana buvo gan drąsi, ji nebijojo klampoti per pelkes iki Asterijos trobelės. Ją rasti buvo sunkoka, bet verta. Gavusi arbatos po pusvalandžio pajuto kaip maudina pilvo apačioje ėmė malšti.
Kaip užmokestį už pagalbą Liliana atnešė Asterijai Dendrobium moniliforme[4] orchidėją dovanų iš savo oranžerijos. Asterija apžiūrėjo nedidelį vazonėlį ir gležnus baltus žiedelius. Ji mylėjo visus augalus ir buvo tikra, kad puikiai pasirūpins šia dovana.
Po geros valandos Liliana jau geriau jausdamasi išėjo. Asterija pastatė vazonėlį ant palangės ir nuėjo prie savo knygų lentynos. Jos mama ne tik rašė apie vietinius augalus, bet ir rinko knygas apie kitų kraštų gėles bei žoleles. Asterijai tereikėjo nueiti prie lovos, kur šalia stovėjo spintelė su knygomis. Neilgai trukus rado reikiamos informacijos apie dendrobius. Negalėjo atsidžiaugti tais baltais kaip sniegas žiedeliais, kurie lengvame vėjelyje linksėjo jai.
Atėjus vidurdieniui saulė kybojo jau aukštai ir kepino. Asterija ruošėsi į miestą aplankyti savo juodaodės vudu raganos Hesperijos. Ji visada iš jos pirkdavo egzotiškų žolelių savo kerams. Tad ir dabar išėjo į miestą...[1] Ostara – pagonių šventė atitinkantis Velykas.
[2] Familiarai yra gyvūnų dvasios, arba patys gyvūnai, kurie padeda užsiimant magija.
[3] Šešėlių knyga - Tai magiškų ritualų knyga Wicca tikėjime. Kiekvienas raganius-ragana pats kuria tokią knygą, į kurią sudeda visas savo žinias, pradedant įvairiais tekstais ir baigiant burtais bei ritualais.
[4] Orchidėja dendrobis. Kilusi iš Japonijos ir Kinijos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą