Aš nuėjau į tarybos pasitarimų salę, kur jau rinkosi nariai. Daugiausia vyrai, bet mes turėjome ir nemažai moterų. Amiras jau seniai manęs laukė ir nekantravo pradėti naują darbo dieną. Jis buvo dailiai susišukavęs savo tamsius ilgus plaukus ir prideramai apsirengęs. Kaip visada. Amiras buvo ir mano motinos patarėjas, o dabar tapo mano. Jis buvo geras patarėjas ir visada stengėsi padaryti viską, kad karalienės ir karaliai būtų patenkinti. Nors jau buvo pagyvenusio amžiaus, bet lakstė po salę lyg jauniklis.
Įžengusi į salę pamačiau kaip visi tarybos nariai man nusilenkė, o aš nekreipdama dėmesio atsisėdau į savo krėslą prieš visus jų stalus. Prasidėjo pasitarimas. Šiandien apsvarstėme daug iždo klausimų ir kitų dalykų, bet labiausiai mane suerzino vieno tarybos nario ištarti žodžiai:
- Jūsų Didenybe, kada ketinate vesti ar ištekėti?
Sustingo iš nuostabos mano veidas. Nesitikėjau tokio klausimo jau pirmąją karaliavimo dieną. Dar mano motinos kūnas neatšalo, o mane jau ketina tekinti. Pasimuisčiau krėsle ir atsakiau:
- Aš neketinu nei vesti, nei ištekėti. Valdysiu mūsų karalystę viena.
- Tačiau karalystės valdovas privalo vesti ar ištekėti. – nenusileido tarybos narys. – Toks įstatymas galioja nuo neatmenamų laikų.
- O man žinokite vienas ir tas pats. – nervingai pamojavau ranka. – Aš netekėsiu. Valdysiu viena ir taškas.
- Tuomet pagal įstatymus... Jūs nebegalite būti karaliene. Jūsų sostą turėtų perimti pagal teisę... princas Anakinas.
- Hyfelčio princas? – mano balso tembras pakilo. – Nesąmonė.
- Princas Anakinas yra antras pagal eilę į sostą. Ir jeigu Jūs... nevesite... tuomet jis taps Serhos karaliumi teisėtai.
- Nesąmonė! – sušukau ir atsistojau nuo krėslo. – Jis buvo mano tėvo brolio sūnus.
- Būtent. Jūsų pusbrolis. – piktokai nusišypsojo tarybos narys.
- Nejaugi pagal teisę jam neprivalo būti pažadėtas Hyfelčio sostas?
- Karaliene, taip. Jis turi teisę į mūsų ir Hyfelčio sostus. Nemanau, kad jis nusileistų ir prarastų galimybę būti Serhos valdovas.
- Išsiųskite jam laišką. – atsidusau. – Bet aš nepasiduosiu be kovos. Ir Serhos sostas neatiteks kažkokiam pusbroliui.
- Nebent ištekėtumėte. – vėl nusišypsojo tarybos narys. – Štai Rugorijos princesė Mazikyna yra vienintelė moteris laisva mūsų kraštuose.
- Be meilės? Aš netekėsiu be meilės! – sušukau ir ėmiau vaikščioti po salę.
- Pagalvokite... galbūt... po kiek laiko tai atrodys visai nuprantama.
- NIEKADA. – išėjau iš salės trenkdama durimis.
Jaučiau kaip kaista veidas iš pykčio. Negalėjau patikėti tuo, ką man pranešė tarybos nariai. Mano tėvai niekada nesakė tokių dalykų. Patryniau smilkinius, nes staiga suskaudo galva. Ėjau pati nežinodama kur, kol išėjau į balkoną, kur buvo šalta ir man padėjo atšaldyti protą. Jeigu pasiduosiu tarybai – vesiu be meilės. Jeigu laikysiuosi savo principų – Anakinas mane išmes iš rūmų ir pasigrobs sostą. Nei viena situacija manęs nežavėjo.
Atsidususi apsiraminau ir turėjau sugalvoti sprendimą. Anakinui bus išsiųstas laiškas, bet jei jis atvyks į Serhą, kils visokių bėdų. Bet jei sutiksiu vesti Rugorijos princesę – pati būsiu nelaiminga, bet išgelbėsiu savo karalystę nuo pusbrolio. Ką man daryti? Jei būtų mama ji bent jau patartų. O dabar esu vienui viena.
Palikau balkoną ir nusprendžiau grįžti į savo kambarį paskaityti. Laimei kambaryje nieko nebuvo ir galėjau pabūti viena, bet skaityti ir vėl nesisekė. Vis lindo galvon mano bėda. Vos padėjau knygą į šoną, kažkas pabeldė į duris. Sušukau, kad atidaryta. Tai buvo Amiras.
- Seifere, ar gerai jautiesi? – paklausė mano patarėjas užėjęs vidun.
- Kaip man jaustis? – kandžiai tariau. – Esu verčiama daryti tai ko nenoriu.
- Sutik su santuoka. – rimtai tarė Amiras. – Tai bus geriausias sprendimas, nes aš tikrai nenoriu kito valdovo. Tu geriausia, kas nutiko mūsų karalystei.
- Matyt geriausia bus santuoka be meilės. – atsidusau ir atsistojau nuo kėdės. – Išsiųsk laišką ir į Rugoriją. Tegul nusprendžia princesė Mazikyna.
- Ar tai reiškia, jog sutinki?
- Dar nesakau nei taip, nei ne. Tegul Mazikyna atvyksta į Bordoniją ir nuspręsime čia.
- Tai jau geras žingsnis, Seifere. – tarė Amiras. – Patikėk niekas nenori tavęs prarasti.
- Nemanau, kad niekas... Yra tų, kurie to nori. Bet pusbroliui neleisiu čia karaliauti. Jis čia net nebuvęs! Ką jis išmano apie Serhos karalystę? Visą gyvenimą jis praleido Hyfeltyje.
- Būtent. Dėl to ir siūlau sutikti su santuoka. O galbūt pamilsite viena kitą...
- Aš nežinau... Jei tai vienintelis būdas išsaugoti sostą, aš pasiduosiu tarybos sprendimui.
- Teisingai galvoji. Tavo tėvai taip pat tuokėsi ne iš meilės, bet su laiku pamilo vienas kitą.
- Taip, tai tiesa. Bet aš norėjau pakeisti šį dalyką.
- Kartais tam reikia laiko, Seifere.
Amiras išėjo atsisveikinęs ir palinkėjęs geros dienos. Kad ta diena jau nekokia. Nusprendžiau nunešti knygas į biblioteką ir parsinešti naujų. Biblioteka buvo pirmajame aukšte ir ten man labai patiko. Nuo grindų iki lubų driekėsi begalinės lentynos, kuriose buvo įvairiausių knygų. Atidaviau bibliotekininkei perskaitytas ir ji man davė naujų. Visiškai naujų, kurios buvo parašytos dar prieš kelis mėnesius. Padėkojusi išėjau į lauką. Sodas mūsų atsigaudavo tik vasarą, kad sniegas bent trumpam apleisdavo žemę. O dabar sode karaliavo žiema. Pasivaikščioti nusprendžiau po žieminį sodą.
Čia buvo ramu, nes sodininkams buvo atostogos, o man patiko apsnigtos eglės, suoliukai, net šaltyje sustingęs fontanas buvo žiemiškai žavus. Pasivaikščiojau apžvelgdama viską aplink ir apgalvodama santuoką su Rugorijos princese. Ar man išeitų pamilti ją? Aš net nežinau kaip ji atrodo... Kokia ji. Kas jai patinka ar ko ji nemėgsta. Rytoj per pasitarimą pasakysiu, kad sutinku su santuoka, bet pirma noriu pamatyti princesę ir su ja susipažinti.
Po kiek laiko palikau sodą ir grįžau į vidų. Viduje buvo šilta. Ne kaip lauke. Grįžau į savo kambarį laukti pietų. Per tuos rūpesčius jau buvau praalkusi. Mes visada pietaudavome su motina ir Amiru. Dabar pietausiu tik su Amiru. Turėjome dvi sales: viena kur vyko karūnavimo puota, ir kita mažutė tik man ir Amirui. Na, jei susituoksiu, tai ten pietaus kartu ir princesė Mazikyna.
Mane šiek tiek intrigavo princesė. Gal ji man patiks? Gal be reikalo purtausi šios santuokos? Na, jei ji sutiks atvykti, tada po savaitės jau ją pamatysiu. Aišku, Rugorijoje ji įpratusi prie šilto klimato, o čia mūsų šaltyje ji gali susirgti. Ir vargu bau ar jai patiks gyventi mūsų klimate. Jei ji nesutiks su santuoka, tada mano sostas atiteks pusbroliui...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą